Dar prieš kelerius metus Kaišiadorių rajono kaimuose žiemą beveik visur kvepėjo tuo pačiu – degančiomis dujomis ar mazutu, o sąskaitos už šildymą kas mėnesį vis storesnės. Šiandien vaizdas keičiasi, ir gana sparčiai. Vis daugiau vietinių gyventojų nusprendžia, kad geriau vieną kartą investuoti į šiuolaikiškesnę sistemą, nei kasmet dūsauti žiūrint į sąskaitą iš dujų tiekėjo.
Kodėl žmonės apskritai apie tai susimąstė
Viskas prasidėjo, kaip dažnai būna, nuo pinigų. Dujų kainos šokinėjo taip, kad senoviška šildymo sistema, tarnavusi dešimtmečius be jokių priekaištų, staiga tapo finansine našta. Kaišiadorių rajone, kur nemažai gyventojų turi nuosavus namus su sklypais, atsirado erdvė eksperimentuoti – juk geoterminiam šilumos siurbliui reikia vietos gręžiniui ar kolektoriaus laukui, o tai ne kiekvienam miesto butui prieinama prabanga.
Vienas Žaslių apylinkėse gyvenantis ūkininkas pasakojo, kad sprendimą priėmė ne dėl mados, o dėl paprasčiausios aritmetikos: per sezoną dujoms išleisdavo tiek, kad per trejus metus susidarytų suma, prilygstanti geoterminės sistemos įrengimui. Skaičiavo, skaičiavo ir galiausiau paskambino specialistams.
Geoterminė energija – investicija, kuri atsiperka po žeme
Šilumos siurblys, ištraukiantis šilumą iš žemės gelmių, Kaišiadoriuose nebe egzotika. Sistema veikia paprastai – vamzdynas paguldomas horizontaliai sklype arba įleidžiamas vertikaliai gręžiniu, o siurblys perima žemės sukauptą šilumą ir paverčia ją namo šildymui tinkama energija. Elektros, žinoma, prireikia, bet kur kas mažiau, nei kad reikėtų tiesioginiam elektriniam šildymui.
Kaina, tiesa, gąsdina – įrengimas gali kainuoti keliolika tūkstančių eurų, priklausomai nuo namo dydžio ir grunto sąlygų. Tačiau rajone gyvenantys žmonės, kurie jau įsirengė tokias sistemas, sutartinai tvirtina: skaičiuojant ilgalaikėje perspektyvoje, dujoms ar kietam kurui leidžiami pinigai sumažėja kelis kartus. Kai kurie namų savininkai pasinaudojo ir valstybės parama atsinaujinančios energetikos projektams, tad pradinė investicija tapo mažiau skausminga.
Saulė – nemokamas resursas, kurio niekas nevertino
Saulės kolektoriai Kaišiadorių rajone dažniausiai renkasi ne kaip vienintelis šildymo šaltinis, o kaip papildoma priemonė – ypač karšto vandens ruošimui vasarą, kai centrinio šildymo apskritai nereikia. Vasarą kolektoriai gali visiškai padengti karšto vandens poreikį, o pavasarį ir rudenį reikšmingai sumažinti pagrindinio šildymo sistemos apkrovą.
Vienas Kaišiadorių miestelio gyventojas, prieš porą metų ant stogo pasistatęs saulės kolektorius, juokavo, kad dabar vasarą jam net gaila, kai debesuota – nes tada tenka „skolintis“ energijos iš dujinio katilo, kurį jau seniai norėtųsi visai užmiršti. Toks nedidelis, bet apčiuopiamas pokytis kasdienybėje – jau ne teorija iš interneto straipsnio, o realus sumažėjęs skaičius sąskaitoje.
Kombinacija, kuri veikia geriausiai
Specialistai, dirbantys su tokiomis sistemomis rajone, pastebi tendenciją – žmonės vis dažniau renkasi ne vieną technologiją, o jų derinį. Geoterminis šilumos siurblys pagrindiniam šildymui žiemą, saulės kolektoriai – karštam vandeniui vasarą. Toks tandemas leidžia beveik visiškai atsisakyti dujų ar bent jau sumažinti jų suvartojimą iki minimumo, paliekant dujinį katilą tik kaip atsarginį variantą labai šaltoms dienoms.
Žinoma, ne viskas taip idealiai, kaip skamba. Grunto gręžiniai reikalauja tinkamo sklypo, saulės kolektoriai – neužstoto stogo, o pradinės investicijos vis tiek didelės. Ne kiekviena šeima gali sau leisti tokį žingsnį be paskolos ar sukauptų santaupų. Bet tie, kurie ryžosi, dažniausiai nesigaili.
Kas lieka po žiemos šalčių ir vasaros saulės
Kaišiadorių rajono istorija primena, kad energetinė nepriklausomybė prasideda ne nuo didelių valstybinių programų, o nuo konkretaus žmogaus, pavargusio mokėti už dujas ir nusprendusio pažiūrėti, kas slypi po jo paties sklypu ar ant jo paties stogo. Geoterminė energija ir saulės kolektoriai čia tapo ne madingu žodžiu iš žurnalo, o kasdieniu sprendimu, kuris keičia santykį su namais – jie tampa mažiau priklausomi nuo išorinių kainų šuolių ir daugiau priklausomi nuo to, ką gali duoti pati gamta. Ir, atrodo, gamta kol kas duoda gana dosniai.