Tarp ežerų ir pušynų – rajono, apie kurį mažai kalbama
Kaišiadorių rajonas – ne tas, kuris pirmiausia šauna į galvą planuojant savaitgalio išvyką. Trakai, Druskininkai, Palanga – šie vardai skamba garsiau. Tačiau būtent tai ir yra jo privalumas: čia nėra spūsčių prie įėjimų, perpildytų kavinių ir turistų, fotografuojančių vienas kitą prie tų pačių taškų. Vietoj to – Žaslių ežeras, Strėvos upė, miškai ir sodybos, kuriose šeimininkai dar žino, kaip vadinasi kiekvienas jų svečias.
Sodybos, kurios vertos dėmesio
Viena iš dažniausiai minimų vietų rajone – Strėvos slėnio sodyba netoli Žaslių. Nedidelė, šeimyniška, su pirtimi prie vandens ir galimybe išsinuomoti baidarę. Nieko prabangaus – mediniai nameliai, laužavietė, ramus vakaras be interneto ryšio, kuris vis tiek čia stringa. Kai kuriems tai problema, kitiems – pagrindinė priežastis atvažiuoti.
Kita vertus, ties Rumšiškėmis situacija šiek tiek kitokia – čia arčiau Kauno marių, tad sodybų pasirinkimas platesnis, o kai kurios iš jų orientuotos į didesnes kompanijas su visomis atitinkamomis pramogomis. Marių pakrantės tipo sodybos siūlo vandens sporto įrangos nuomą, erdvias sales šventėms ir nakvynę kelioms dešimtims žmonių. Jei ieškote ramybės – galbūt ne pats tinkamiausias variantas liepos mėnesį, bet rugsėjį ar spalį ten būna tikrai gera.
Ties Kruonio hidroakumuliacine elektrine yra dar vienas įdomus kampas – mažiau žinomas, bet tų, kurie ten buvo, vertinamas. Sodyba prie Nemuno atšakos, kur galima žvejoti ir tiesiog sėdėti žiūrint į vandenį. Kartais to ir pakanka.
Ką veikti, kai nenori tik sėdėti
Rumšiškių liaudies buities muziejus – privalomas sustojimas, jei dar nebuvote. Tai ne tas muziejus, kur vaikštai tarp stendų ir skaitai tekstus. Čia tiesiog eini per sodybas, klėtis, malūnus ir supranti, kaip atrodė gyvenimas prieš šimtą metų. Vaikams patinka, suaugusiems irgi – nors jie to garsiai neprisipažįsta.
Žaslių apylinkėse verta pasiimti dviračius. Keliai čia dar nėra užplūsti dviratininkų, kaip Nidoje ar Trakuose, tad galima ramiai važinėti pro kaimus, stabtelėti prie bažnyčios, pakalbinti senolį, kuris sėdi ant suolelio ir žino daugiau rajono istorijos nei bet koks informacinis stendas.
Strėva tinka baidarininkams – upė rami, be didelių kliūčių, tad tinka ir tiems, kurie baidarę laiko pirmą kartą gyvenime. Maršrutas nuo Žaslių iki Strėvos žiočių – apie pusantros dienos kelionė, jei neskubate.
Kai grįžti namo ir galvoji – kodėl čia nevažiavau anksčiau
Kaišiadorių rajonas nėra vieta, kuri priverčia šaukti apie save socialiniuose tinkluose. Čia nėra to vieno kadro, kuris surinktų tūkstantį patiktukų. Bet yra kažkas kita – ta savotiškai nepatogu aprašyti ramybė, kurią jauti važiuodamas per tuščią kelią pro beržynus spalio rytą arba sėdėdamas ant pirties laiptelių ir žiūrėdamas, kaip rūkas kyla nuo ežero.
Sodybų kainos čia vis dar žmogiškos – savaitgalis dviems su pirtimi ir baidarėmis retai kainuoja tiek, kiek viena naktis populiariame Trakų namelyje. Ir galbūt todėl čia dar atvažiuoja žmonės, kurie nori pailsėti, o ne papasakoti kitiems, kad pailsėjo.